- plėvinėti
- plėvinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. menk. valkiotis, girtauti: Nė jis darbo turia, nė nieko, teip sau plėvinė́[ja] pašaliais Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
plėvinėti
Look at other dictionaries:
plevinėti — plevinėti, ėja, ėjo = 2 plavinėti 1: Jis ne gaspadorius, kad geba plevinėti, t. y. deirinėti, slinkuoti J … Dictionary of the Lithuanian Language
plevinėti — vksm. Apsvai̇̃gę jiẽ plevinėjo kaip lãpai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
plėvioti — plėvioti, ioja, iojo žr. plėvinėti: Vyras esi, ko teip plėvioji – ar negali susivaldyt?! Skr. Jeigu aš būčiau plėviojęs, ant gatvės gulėjęs, tai galėtumėt mane baust Jrb. Neturi ką veikt, tai ir plėvioja Snt … Dictionary of the Lithuanian Language
